Matavimai & Skaičiavimai

Kai kurie tyrimai parodė, kad kraujo lipidų riebalų rūgščių rodikliai atspindi mitybos įpročius ir, atitinkamai, sveikatos būklę [23, 24, 25, 26, 27]. Iš kraujyje esančių riebalų organizmas gamina energiją ir kuria ląsteles, jų membranas ir audinius. Nepakeičiamųjų Omega-6 linolo ir Omega-3 alfa-linoleno riebalų rūgščių (LR ir ALR) būtina gauti iš išorės, nes pats organizmas jų negamina. Nepakeičiamosios Omega-6 linolo rūgštis (LR) organizme transformuojama į Omega-6 arachidono rūgštį (AR). Nepakeičiamosios Omega-3 alfa-linoleno rūgštis (ALR) organizme transformuojama į Omega-3 eikozapentaeno rūgštį (EPR) ir į dokozaheksaeno rūgšti (DHR), kaip pavaizduota 1 pav. Tačiau augalinės kilmės ALR nepakanka, kad organizme jos kūne būtų tinkamai transformuojamos į jūrinį EPR ir DHR. Todėl EPR ir DHR būtina gauti tiesiogiai vartojant jūrinės kilmės maisto produktus.

Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgštys saugomos ląstelių membranose. Kai Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgštys, tokios kaip Omega-6 arachidono rūgštis (AR), Omega-3 eikozapentaeno ir dokozaheksaeno riebalų rūgštys (EPR ir DHR) paleidžiamos iš ląstelių membranų, jos transformuojasi į galingus vietinius „hormonus“. Šie vietiniai „hormonai“ kontroliuoja uždegimus ir atpalaiduoja susitraukusius organizmo raumenis. Šių vietinių „hormonų“ kiekiai, kurie priklauso nuo organizmo įsisavintų AR, EPR ir DHR, leidžia apibūdinti mitybą, kaip skatinančią uždegimus arba saugančią nuo jų. Ilgalaikė uždegimus skatinanti mityba gali pakenkti Jūsų sveikatai.

Grenlandijos eskimai pasižymi stipria širdimi, kas mokslininkams leido padaryti išvadą apie žuvies vartojimo naudą [28]. 20 metų vykusiame tyrime dalyvavo 852 vidutinio amžiaus olandai vyrai. Tų, kurie vartojo mažiausiai po 30 g žuvies per savaitę, širdies sveikata buvo geresnė, nei žuvies nevartojusių tyrimo dalyvių [29]. 30 metų vykusiame tyrime dalyvavo daugiau nei 2 100 Čikagos gyventojų vyrų. Tų, kurie vartotojo mažiausiai po 35 g žuvies per dieną, širdies sveikata taip pat buvo geresnė, nei žuvies nevartojusių tyrimo dalyvių [30]. Vienas svarbiausių jūrinės kilmės Omega-3 EPR ir DHR poveikis širdies sveikatai – slopinamas skilvelių virpėjimas ir sumažinama infarkto tikimybė pirminės ir antrinės profilaktikos metu [31].


1 pav. Omega-6 linolo rūgšties (LR) virsmas į Omega-6 arachidono rūgštį (AR) ir augalinės kilmės Omega-3 alfa-linoleno rūgšties (ALR) virsmas į jūrinės kilmės Omega-3 EPR ir DHR

Jūrinės kilmės omega-3 EPR ir DHR lygis yra svarbus veiksnys, lemiantis daug su sveikata susijusių procesų, ypač susijusių su gyvenimo būdu. Daugiau informacijos apie omega-3 lygį ir ligas ieškokite šaltiniuose pateikiamoje literatūroje [6, 8, 32]. Jūrinės kilmės omega-3 eikozapentaeno rūgštis (EPR) yra svarbiausia omega-3 riebalų rūgštis, kurios yra raumenyse ir kepenyse, o jūrinės kilmės omega-3 dokozaheksaeno rūgštis (DHR) dominuoja akyse, spermoje ir smegenų žievėje. omega-3 riebalų rūgštis DHR yra būtina normaliam funkciniam galvos smegenų ir tinklainės vystymuisi, ypač neišnešiotiems kūdikiams. DHR yra svarbi prenataliniam smegenų vystymuisi, nes sudaro 40 % membranos fosfolipidų riebalų rūgščių smegenyse. Tinkamas DHR vartojimas siejamas su keleriopa nauda sveikatai, įskaitant galvos smegenų ir tinklainės vystymąsi, senėjimą, atminties susiformavimą, sinapsių membranos funkciją, fotoreceptorių biogenezės funkciją ir neuroapsaugą [10, 33, 34].

2 pav. Nesubalansuota ir uždegimus skatinanti mityba

3 pav. matome, kad dauguma pirmųjų mūsų laboratorijoje ištirtų mėginių (45 331 tyrimas) atskleidė netinkamą Omega-6 (AA) ir Omega-3 (EPR) balansą, dėl ko rekomenduojama tobulinti mitybos įpročius. Ištyrus 400 000 mėginių (2019 m. birželį) rezultatai nepakito.



3 pav. Omega-6 (AA) / Omega-3 (EPR) santykis turi būti mažesnis nei 3:1 ir sutapti su pageidaujamu Omega-3 lygiu.

Mažas Omega-6 ir Omega-3 santykis yra svarbus normaliam ląstelių ir audinių vystymuisi (homeostazei) ir padeda organizmui kontroliuoti uždegiminius procesus. Šios riebalų rūgštys yra vietinių „hormonų“, tokių kaip prostaglandinai, leukotrienai ar tromboksanai, kurie reguliuoja uždegiminius procesus ir atpalaiduoja raumenis, pirmtakai.

Pastebėta, kad Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių santykį išbalansuoja ir ligas sukelia netinkamai vedamas gyvenimo būdas. Daugiau informacijos apie Omega-6 ir Omega-3 santykį bei susijusias ligas rasite mokslinėje literatūroje, pažymėtoje numeriais 7, 12 ir 16. Tinkamai subalansuota ir priešuždegiminė riebalų rūgščių Omega-6 ir Omega-3 mityba labai svarbi nėščiųjų ir jų kūdikių sveikatai: besivystantiems kūdikio smegenims ir nervų sistemai būtinas didelis ir subalansuotas motinos teikiamų Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių kiekis [35, 36]. Subalansuotas Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių santykis padeda psichikai, nervų funkcijoms, širdžiai, kraujotakos sistemai, skrandžiui, žarnynui, plaučiams ir net odai (žr. vidinių tyrimų projektus).

 

4 pav. Subalansuota mityba

Mūsų organizmui arachidono rūgštis (AA) yra svarbiausia iš visų Omega-6 rūgščių. Tai yra Omega-6 suaktyvintų vietinių audinių hormonų, tokių kaip prostaglandinai, tromboksanai ir leukotrienai, gamybos vieta. Šie audinių hormonai dalyvauja uždegiminiame procese ir yra pagrindinė skausmo priežastis. Uždegimas yra fiziologinis procesas, kuris įvyksta organizmui reaguojant į infekciją arba sužeidimą. Bendra ūminio uždegimo funkcija yra apsaugoti kūną nuo pažeidimų, ribojant infekcijos plitimą ar sužeidimo daromą poveikį organizmui. Ilgalaikis (lėtinis) uždegimas organizmui gali būti žalingas. 

AA rodiklis parodo išmatuotą Omega-6 riebiosios arachidono rūgšties (AA) kiekį procentais nuo visų organizme aptiktų riebiųjų rūgščių. Rekomenduojamas 6,5–9,5 % vidutinis rodiklis, o optimalus – 8,3 %. Kai kurie individai yra genetiškai linkę turėti mažesnį nei 5 % AA lygį (geltonoji arba raudonoji zona skalėje), kai tuo tarpu kiti – virš 10 % (geltonoji arba raudonoji zona skalėje). Pirmos grupės atveju rekomenduojama didinti arachidono rūgšties (AR) vartojimą, t. y. kiaušiniai ir grūdais šeriamų gyvulių mėsa (pvz., vištiena). Antros grupės atveju rekomenduojama vengti šaltinių, kuriuose gausu AR.  
Procentinę AR vertę naudojame keliuose skaičiavimuose. Jei AR nesiekia 5 % arba viršija 12 %, tuomet ji neigiamai įtakoja kai kuriuos tyrimo rezultatus.

 

5 pav. Tikslinė arachidoninės rūgšties vertė yra 8,3 %  

5 pav. matome, kad iš 42 489 tyrimų, atliktų mūsų laboratorijose, daugumos AR lygis buvo optimalus. Tokią pačią išvadą darome atlikę 369 000 tyrimų (2020 m. balandis).

Žemas AA lygis galimas dėl susilpnėjusio fermentų aktyvumo sintetinant AA (žr. 1 pav.) arba dėl nepakankamo Omega-6 linolio rūgšties (LA) kiekio (jei valgomas neriebus maistas arba visiškai atsisakoma riebalų). Mažas AR kiekis gali dažniau sukelti infekcijas arba lėtą žaizdų gijimą [37, 38].

6 pav. pavaizduota, kad dauguma iš pirmųjų 45 329 asmenų mūsų laboratorijose analizuotų mėginių ląstelių membranos takumo indeksui nustatyti turėjo disbalansą ir turėjo pagerinti savo mitybos įpročius. Išvada liko tokia pati įvertinus 400 000 mėginių (2019 m. birželis). 

6 pav. Pageidautina, kad ląstelių membranos takumo indeksas būtų mažesnis negu 4:1.

Ląstelių membranos sudėtis ir struktūrinė architektūra yra būtinas veiksnys ląstelių, vadinasi, ir viso organizmo sveikatai. Viena vertus, ląstelė turi būti pakankamai tvirta, kad būtų tvirtos ląstelinės struktūrinės architektūros. Kita vertus, membrana turi būti pakankamai taki, kad į ją galėtų patekti maisto medžiagos ir pasišalinti atliekos ir kad ląstelių fosfolipidų bisluoksnyje esantys ląstelių receptoriai galėtų laisvai judėti. Fosfolipidų bisluoksnyje esantys ląstelių receptoriai yra hormonų ir kitų biologiškai aktyvių maisto medžiagų, darančių įtaką ląstelių gyvenimui, sujungimo vietos arba „įkrovikliai“. Pavyzdys yra cholesterolio dalelės, pernešančios riebalų rūgštis ir kitus riebalų komponentus iš kepenų į ląsteles. Geltonas baltymas, esantis cholesterolio dalelės viršuje (7 pav.), yra prisijungęs prie ląstelės paviršiuje esančio receptoriaus, kad pristatytų į ląstelę riebalų rūgštis ir kitus riebalų komponentus. Idealiu atveju laisvai judantys ląstelių receptoriai turėtų judėti šalia ląstelės membranos paviršiaus „kaip upėje plūduriuojančios valtys“.

7 pav. Laisvai judantys ląstelių receptoriai ir cholesterolio dalelė, kraujyje pernešanti riebalų rūgštis ir kitus riebalų komponentus, iš kepenų į visas organizmo ląsteles.

8 pav. matome, kad dauguma pirmųjų mūsų laboratorijoje ištirtų mėginių (45 331 tyrimas) atskleidė netinkamą rūgščių balansą, kenkiantį psichinei būklei. Tokiais atvejais rekomenduojama tobulinti mitybos įpročius. Ištyrus 400 000 mėginių (2019 m. birželį) rezultatai nepakito.


8 pav. Rekomenduojamas „Psichinės būklės“ santykis yra mažesnis nei 1:1


Toliau paveikslėlyje matome, kad šio rodiklio sumažinimas daro poveikį daugeliui su nuotaika susijusių veiksnių [39]. Yra gausu įrodymų, kad nesubalansuotas riebalų rūgščių sudėties profilis gali sukelti depresiją [40, 41]. Jūrinės kilmės Omega-3 EPR ir DHR padeda stabilizuoti nuotaiką [42, 43].




Tris mėnesius kiekvieną dieną vartojant po 3 g jūrinės kilmės Omega-3 EPR ir DHR riebalų rūgščių, reikšmingai sumažėjo kvaišalais piktnaudžiaujančių asmenų pykčio ir nerimo jausmas palyginti su placebo grupės rezultatais [44]. Keli klinikiniai tyrimai atskleidė, kad didinant jūrinės kilmės Omega-3 EPR ir DHR riebalų rūgščių vartojimą, kuris mažina uždegiminius procesus, gerėja kognityvinės funkcijos [45, 46, 47]. Vaikystė ir senatvė, du kritiniai ir pavojingiausi gyvenimo tarpsniai, kai jūrinės kilmės Omega-3 (EPR ir DHR) yra būtinos gerai smegenų funkcijai užtikrinti. Šiais gyvenimo aušros ir saulėlydžio laikotarpiais Omega-3 deficitas gali sukelti raidos ir atminties sutrikimus bei nuotaikos svyravimus.

Galimai, neurotransmiteriais stimuliuojant neuronus, jūrinės Omega-3 EPR, DHR ir Omega-6 AR išsiskiria iš membranos fosfolipidų, patenka į smegenų ląsteles ir skatina eilės bioaktyvių medžiagų junginių, tokių kaip prostaglandinai, tromboksanai, leukotrienai, lipoksinai, rezolvinai ir protektinai, įskaitant neuroprotektiną D1, gaunamą iš laisvosios DHR, susikūrimą. Šie biologiškai aktyvūs hormonai gali keisti ir įtakoti kelis neuromediatorių veikimo būdus; tarp jų širdies susitraukimų dažnį veikiantys serotoninas ir noradrenalinas, ilgalaikį dėmesį įtakojantis acetilcholinas ir smegenyse veikiantis bei pažinimo procesą lengvinantis dopaminas [48, 49, 50].